Intelekto koeficientas (IQ) ir sėkmė gyvenime

– Koks Jūsų intelekto koeficientas? – paklausė „New York Times“ korespondentė Deborah Solomon.

– Net nenutuokiu. Žmonės, kurie didžiuojasi savo IQ, yra nevykėliai, – atsakė Stephenas Hawkingas, vienas garsiausių viso pasaulio mokslininkų ir novatoriškų darbų fizikos bei kosmologijos srityse autorius.

„IQ testas sumanytas ne kam nors kitam, o mokymosi sėkmei numatyti. Prognozavimui, kaip seksis gyventi, reikėjo sukurti visiškai kitą testą”, – teigė lenkų kilmės amerikiečių psichologas Robertas Zajoncas, žinomas dėl savo dešimtmečių darbo įvairiausiais socialiniais ir pažintiniais procesais.

Kaipgi yra iš tiesų? Kas gi yra intelekto koeficientas ir kokia jo įtaka žmogaus sėkmei gyvenime?  Kodėl ir ar būtinai labai gabūs žmonės nesukuria daugiau sėkmingų santuokų, negu kiti, ne geriau auklėja vaikus, nėra geresnė jų psichinė bei fizinė savijauta?

Intelekto koeficientas (IQ) – rodiklis, kuris nurodo asmens intelektinių gebėjimų lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu. Jis nenurodo asmens kūrybiškumo, atsiskleidžiančio, kaip sėkmingai asmuo reaguoja į naujas situacijas ir kuria naujas idėjas. Taip pat ir praktinio intelekto, kurio dažnai reikia kasdieniame gyvenime ir kurį dažniausiai sunku vienareikšmiai apibrėžti.

Skirtinguose tyrimuose duomenys varijuoja, visgi dažniausiai nurodoma, jog geriausiu atveju IQ rodiklis prie veiksnių, lemiančių gyvenimo sėkmę, prisideda apie 20%. Likusią dalį lemia emocinis intelektas. Kas yra emocinis intelektas? Tai yra gebėjimas motyvuoti save veikti, išlikti atkakliam ir optimistiškam susidūrus su nesėkme, atsiriboti nuo distreso bei įsijausti ir tikėti savimi. Tai gebėjimas atidėti pasitenkinimą, malonumą, „pagauti“ socialines situacijas, būti empatiškam – įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus. Emociniam intelektui vertinti išskiriami 4 dėmenys: 

1. Gebėjimas pastebėti emocijas, tai yra, atpažinti jas veiduose, muzikoje ir pasakojimuose.

2. Gebėjimas suprasti emocijas – nuspėti jas ir tai, kaip jos keičiasi ir maišosi.

3. Gebėjimas valdyti emocijas – žinoti, kaip jas išreikšti įvairiomis situacijomis.

4. Gebėjimas naudoti emocijas.

Tyrimai rodo, jog emociškai protingi žmonės sėkmingiau valdo karjeros, santuokos ir tėvystės situacijas, kuriose akademiškai protingesni (bet ne tokie protingi emociškai) žmonės klysta. Visgi, pavyzdžiui, viename iš JAV atliktų projektų, kuris buvo pradėtas dar 1921 m., buvo ištirta per 1500 Kalifornijos moksleivių, kurių IQ įvertis buvo didesnis kaip 135 (viršutinis kraštutinumas). Priešingai paplitusiai nuomonei, jog labai gabūs vaikai dažnai yra blogai prisitaikę, nes gyvena „kitokiame pasaulyje“, negu mažiau gabūs jų bendraamžiai, nustatyta, kad aukšto intelekto vaikai, kaip patvirtina ir tolesni tyrimai, paprastai yra sveiki, gerai prisitaikę, jiems ypač gerai sekasi mokytis. Tirtoje grupėje buvo daug gydytojų, teisininkų, dėstytojų, mokslininkų bei rašytojų, tačiau nebuvo nė vieno, laimėjusio Nobelio premiją.

Po Alberto Einšteino mirties buvo atlikti tyrimai su jo smegenimis. Mokslininkai lygino jas su 91 kanadiečio smegenimis. Įdomu tai, kad nebuvo pastebėta, kad Einšteino smegenys būtų pastebimai sunkesnės ar didesnės už tipiško kanadiečio smegenis, tačiau momens skiltis Einšteino smegenyse buvo 15 proc. didesnė. Būtent ši smegenų sritis atsakinga už matematinės ir erdvinės informacijos apdorojimą. Kitos skiltys buvo net truputį mažesnės už vidutines.

Apie 70 procentų intelekto testų skirtumų gali būti nulemti genetiškai. Visgi kiti mokslininkai siūlo genetinę įtaką intelektui vertinti 50-75 procentų. Likusią dalį lemia aplinkos sąlygos. Tačiau nėra „superkūdikių” aplinkos recepto, išskyrus vaizdų, garsų ir kalbos pilną aplinką. Svarbu suprasti, jog tradiciniai intelekto testai įvertina akademinį intelektą. Jie gana neblogai numato mokymosi sėkmę, bet ne taip gerai – profesinę sėkmę, ir žmonės, kuriems būdingas aukštas praktinis intelektas, gali niekuo neišsiskirti mokykloje, o mokiniai, kurie buvo apdovanoti už gerą mokymąsi mokykloje, nebūtinai yra geidžiamiausi darbuotojai ar darbdaviai. 

Straipsnis parašytas remiantis: (1) (2).