Įrodymais pagrįstas mokymasis

Niekas nemoko, kaip reikėtų mokytis. Dažnas žmogus mokosi taip, kaip intuityviai mano yra teisinga. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, asmenų mokymosi būdai, paremti patirtimi, subjektyviu požiūriu, dažniausiai būna neefektyvūs. Kas gi yra efektyvus mokymasis?

3 efektyvaus mokymosi žingsniai:

1) informacijos supratimas

2) informacijos atsiminimas

3) susitelkimas

Informacijos supratimas – pati svarbiausia efektyvaus mokymosi dalis. Apskritai, beveik nėra jokio tikslo atsiminti informaciją (2 efektyvaus mokymosi žingsnis) be jos supratimo. Pirma, įrodyta, jog informacija išlieka ilgiau, ją lengviau įsiminti bei prisiminti, jei ta informacija yra suprantama. Pirmasis Niutono dėsnis teigia, jog egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, jei jį veikiančių jėgų atstojamoji lygi nuliui. Skamba tikrai sudėtingai. Galimi du keliai: tiesiog išmokti šį sakinį pažodžiui ir atsiskaitymo ar egzamino metu bandyti jį atgaminti arba sakinį suprasti ir supaprastintai gebėti jį paaiškinti su pavyzdžiais. Kiekvieną kūną (ir žmogų) veikia tam tikros jėgos. Viena iš jų sunkio jėga, kuria Žemė traukia kiekvieną kūną, todėl obuolys nuo obels krenta žemyn, o ne į viršų. Tad pirmasis dėsnis sako, kad, jei kūno nepaveikia išorinės jėgos (arba įvairių jėgų poveikiai atsveria vienas kitą), tai kūnas išlaiko turėtą greitį arba rimtį, jei greičio neturėjo.

Kaip išsiaiškinti, jog aš tikrai suprantu informaciją? Vienas iš būdų yra vieno iškiliausių 20 a. fizikų, gavusių Nobelio premiją, Richard Feyman pasiūlytas metodas. Jo esmė yra, jog kaskart išmokus reikiamą medžiagą patartina užduoti sau klausimą: ar gebėčiau šią informaciją savais žodžiais paaiškinti penkiamečiui taip, kad jis tai suprastų. Jei asmuo negali nesudėtingai to atlikti, vadinasi informacija jam nėra pakankamai aiški.

Svarbi ir metaforinė skrendančio paukščio ir varlės matomo vaizdinio pagrįsta strategija. Aukštai skrendantis paukštis negeba įžvelgti smulkių detalių, kaip, pavyzdžiui, ant balkono turėklo ropojančio šimtakojo, tačiau puikiai mato visą miesto panoramą. Varlė puikiai mato smulkiausius vabzdžius, esančius aplink ją, tačiau nežino, kas slepiasi toliau nuo jos. Pirmiausia patartina išsiaiškinti ir išmokti tik svarbiausią ir apibendrintą informaciją prie jos pridedant vis naujų ir vis detalesnių žinių nei mokytis medžiagą dalimis iš karto ją nagrinėjant iki smulkiausių detalių.

Sėkmingai supratus naują informaciją būtinas gebėjimas ją greitai įsiminti ir atsiminti ilgą laiką. Tai galima pasiekti atliekant protarpinį kartojimą vis įsiterpiant į užmiršimo kreivę (daugiau (1)). Greitam informacijos įsiminimui taip pat yra keletas būdų. Vienas iš jų yra mnemoninių (mnemonics) priemonių naudojimas. Šias priemones, padedančias atsiminti ilgiausius tekstus ir kalbas, faktus, sukūrė senovės Graikijos mokslininkai

ir oratoriai.

Pavyzdžiai:

1. Planetų išsidėstymas eilės tvarka: Merkurijus – Venera – Žemė – Marsas – Jupiteris – Saturnas – Uranas – Neptūnas

Kaip atsiminti? Mano veikli žmona mano jau sapnuojanti užsakymų naudą.

2. Žmogaus tarpines smegenis sudaro: III skilvelis, pagumburis, antgumburis, pogumburis, užgumburis, gumburas

Kaip atsiminti? III papūga

Žmogui būdinga ypač gera emociškai reikšmingų akimirkų ar įvykių atmintis. Be to, jam būdinga tiksli specifinė atmintis, susidariusi ilgą laiką automatiškai apdorojant informaciją. Tikriausiai retas žmogus pasakytų tikslią Saulės mūšio datą, išmoktą mokykloje, tačiau mintimis atsidūręs joje puikiai geba atgaminti mokyklos erdves. Kur namie padėtas plaukų džiovintuvas? Kur pakabintas sieninis namų laikrodis? Informacijos kodavimo metodą, vadinamą atminties rūmais (angl. „Mind palace”), naudoja garsiausi atminties konkursų dalyviai. Jis paremtas informacijos kodavimu tam tikrose erdvėse naudojant juose esančius daiktus. Vaizdai ir vietos natūraliai įsimintinesnės nei padriki faktai, o detalės suteikia atminčiai daugiau už ko užsikabinti, todėl lengviau diferencijuoti tą informaciją nuo visų kitų minčių ir ištraukti ją iš saugyklos.

Pavyzdys:

Užduotis: išmokti 5 didžiausias Europos valstybes pagal plotą (Rusija, Ukraina, Prancūzija, Ispanija, Švedija)

Kaip atsiminti? Šalių kodavimas: patekus į namų svetainę iškart galima išvysti televizorių, rodantį rusišką filmą. Virš jo pakabintas geltonas sieninis laikrodis su mėlynos spalvos skaitmenimis. Kiek tolėliau ant tvirto medinio stalo stovi raudonojo vyno butelis (Ispanija), o po svetainę lakioja vaikas su vikingo šalmu (Švedijos asociacija). Svetainės kampe paspęsti spąstai naudojant brandintą sūrį, o link jo bėganti pelytė cypia: „Bonjour!”.

            Trečioji efektyvaus mokymosi dalis yra susitelkimas. Siekiant gerų mokymosi rezultatų būtina ne tik motyvacija bei disciplina, gebėjimas susikoncentruoti, atsispirti pagundai kas 5 minutes tikrinti socialinių tinklų žinių srautą, bet ir tinkamas poilsio pertraukos, mokymosi laiko valdymas. Apie tai daugiau (2) (3).