Kaip mokytis ir pasiekti aukštų mokymosi rezultatų?
Esminis dalykas siekiant gerų mokymosi rezultatų yra protarpinis kartojimas. Tai įrodymais pagrįsta efektyvi mokymosi strategija, kai išmokta informacija kartojama tam tikrais nustatytais laiko intervalais. Jau 1885 m. vokiečių psichologas Hermanas Ebinghauzas, tyrinėjęs atminties dėsningumus ir ypatumus, remiantis atliktais tyrimais sudarė užmiršimo kreivę, dar vadinamą H. Ebbinghauso kreive. Jos esmė ta, jog žmogus didumą išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta, o užmiršimas iš pradžių vyksta sparčiai, tačiau vėliau, laikui bėgant, stabilizuojasi. Įrodyta, kad kiekvieną kartą įsikišus į užmiršimo kreivę ir pakartojus žinomą informaciją, užtrunka ilgiau, kol ji bus pamiršta, o kuo daugiau kartų kartojama, tuo žinių praradimas vyksta lėčiau. Daugybė tyrimų rodo, kad anksčiau gautų žinių ar informacijos testavimas esamu laiku didina jos išlaikymo trukmę.
Kuo tai svarbu moksleiviui, studentui ar bet kuriam kitam asmeniui, besimokančiam naujos kalbos, pasaulio valstybių sostinių ar panašių dalykų? Ar teko susidurti su situacija, kai prieš egzaminą ar bet kokį kitą atsiskaitymą reikia išmokti, prisiminti didelį kiekį informacijos per trumpą laiką? Nuosekliai kartojant išmoktą informaciją tam skirti laiko reikėtų mažiau ir daugiau liktų laiko naujiems arba ypač svarbiems dalykams išmokti. Be to, ar nebūtų puiku, jei svarbi ar įdomi informacija, pavyzdžiui, Ekvadoro sostinė, išmoktas eilėraštis, išliktų kuo ilgesnį laiką, o galbūt ir visą likusį gyvenimą…
„Anki” – bene geriausia nemokama kompiuterinė programa, turinti ir mobiliąją savo versiją, skirta mokytis bei atlikti protarpinį kartojimą. Naudojantis programa galima labai paprastai sukurti korteles su klausimais. Programa gausi įrankių, kurie leidžia sukurti įvairaus tipo klausimus su audio, vaizdo medžiaga bei kitais elementais. Programos principas panašus į jau seniai pasiūlytą vokiečių psichologo Sebastiano Leitnerio kartojimo būdą. Metodas pagrįstas kortelių su klausimais ir atsakymais išskyrimu į grupes pagal tai, kaip gerai yra žinomas atsakymas į kortelėje pateiktą klausimą. Asmuo susidarytu grafiku bando atsakyti į kortelėse pateiktus klausimus. Jei atsakymas teisingas, kortelė perdedama į kitą grupę, jei neteisingas, ji grąžinama į pradinę kortelių grupę.
Kuo „Anki“ ir panašaus tipo programų naudojimas yra naudingas? Moksliniai tyrimai rodo, jog vadovėlio skaitymas dar ir dar ir dar kartą, dalies informacijos perrašinėjimas, teksto žymėjimas spalvomis, teksto konspektavimas, informacijos santraukų kūrimas yra patys neefektyviausi mokymosi metodai. Išvardyti mokymosi būdai paremti informacijos atpažinimu arba pasyviu mokymusi, kai savęs egzaminavimas yra aktyvus mokymosi būdas, reikalaujantis ne atpažinti informaciją, o ją sintezuoti.
Tyrimai rodo, jog vienas efektyviausių mokymosi metodų yra aktyvus žinių taikymas, atgaminimas arba praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu. Būtent tai galima atlikti naudojant korteles. Sugalvoti klausimai yra kartojami tam tikru laiko intervalu pagal tai, kaip sekasi į juos atsakyti. Kartojimo algoritmą nustato programa remdamasi sprendėjo atsakymais. Atsakius į klausimą teisingai kitąkart jis pasirodys po 3 dienų, dar kartą teisingai – po 9 ir t.t. O atsakius neteisingai, klausimas bus parodytas po 10 minučių ir kitą dieną. Atsakant į kortelėje pateiktą klausimą atsakymas nėra matomas, todėl asmuo yra priverstas jį sugalvoti, o ne atpažinti informaciją ir pasakyti sau, jog, taip, tą informaciją jis žino, nors, iš tikrųjų, greičiausiai tai nėra tiesa. Be to, programa leidžia stebėti savo mokymosi statistiką, stebėti savo progresą, išanalizavusi atsakymus ji pateikia duomenis apie tai, kaip tvirtai informacija yra žinoma.
Kaip mokytis ir pasiekti aukštų mokymosi rezultatų?
Esminis dalykas siekiant gerų mokymosi rezultatų yra protarpinis kartojimas. Tai įrodymais pagrįsta efektyvi mokymosi strategija, kai išmokta informacija kartojama tam tikrais nustatytais laiko intervalais. Jau 1885 m. vokiečių psichologas Hermanas Ebinghauzas, tyrinėjęs atminties dėsningumus ir ypatumus, remiantis atliktais tyrimais sudarė užmiršimo kreivę, dar vadinamą H. Ebbinghauso kreive. Jos esmė ta, jog žmogus didumą išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta, o užmiršimas iš pradžių vyksta sparčiai, tačiau vėliau, laikui bėgant, stabilizuojasi.
Atsiminti neįmanoma užmiršti
Vieni efektyviausių mokymosi būdų yra praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu, konspektų rengimas nežiūrint į perskaitytą tekstą ir bandant prisiminti, kiek įmanoma daugiau informacijos bei protarpinis išmoktos informacijos kartojimas. Tai atskleidžia tyrimai, kurių metu buvo lyginami studentų ar mokinių pasiekti rezultatai jiems taikant skirtingus mokymosi būdus.
Įrodymais pagrįstas mokymasis
Niekas nemoko, kaip reikėtų mokytis. Dažnas žmogus mokosi taip, kaip intuityviai mano yra teisinga. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, asmenų mokymosi būdai, paremti patirtimi, subjektyviu požiūriu, dažniausiai būna neefektyvūs. Kas gi yra efektyvus mokymasis?