Kur studijuoti mediciną: VU ar lsmu?

Dažnas abiturientas, norintis studijuoti mediciną, susiduria su dilema, kur studijuoti: Vilniuje ar Kaune. Nepaisant kelių studijų organizavimo, programos, studentų skaičiaus ar reitingų skirtumų tarp Vilniaus universiteto (VU) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), bet kurio asmens, kuris trokšta studijuoti mediciną, svarbiausias prioritetas turėtų būti valstybės finansuojamos studijos nepriklausomai nuo studijų vietos. O mokestis už mokslą išties nemažas: viso apie €30000 per 6 mokslo metus.

VU ir LSMU medicinos studijų trukmė yra šešeri metai. Baigę medicinos programos studijas, studentai įgyja teisę gauti medicinos gydytojo praktikos licenciją, kuri leidžia savarankiškai vykdyti pirminę medicinos praktiką arba dirbti komandoje su gydytojais specialistais. Magistro laipsnį įgiję asmenys gali stoti į rezidentūros studijas, kurios trunka nuo 3 metų, pavyzdžiui, norint tapti šeimos gydytoju iki 6 metų trokštant tapti, pavyzdžiui, vaikų kardiologu.

Verta paminėti, jog LSMU yra siauros pakraipos, specializuotas universitetas, kuriame dėstomi tik biomedicinos mokslai. Iš viso jame studijuoja apie 7 tūkstančiai studentų, kai Vilniaus universitetas yra plataus mokslų spektro švietimo institucija, kurioje mokosi apie 21 tūkst. studentų ir kurį sudaro 12 fakultetų.

LAMA BPO duomenimis 2019 metais į pirmą medicinos kursą Vilniaus universitete buvo priimti 177 studentai. Jie buvo suskirstyti į 10 grupių (klasės atitikmuo universitete). Dalis užsiėmimų ligoninėse, dalis seminarų fakultete vyksta visai arba pusei grupės. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas sudarė sutartis su 320 studentų. Jie buvo suskirstyti į 29 grupes. 2020 metų preliminarus bendras valstybės finansuojamų medicinos studijų vietų skaičius – 290. Vadinasi, tikėtina, jog apie pusei visų studentų, stojančių 2020 metais, už mokslą mokėti nereikės.

Bene prestižiškiausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ Vilniaus universitetas dalijasi 401-450 vietas tarp medicinos studijas siūlančių universitetų, o LSMU yra kiek žemiau – 501-550 vietos. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas –  priešingai nei kai kurie kiti, neatsižvelgia į pačių aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, naudoja tik išorinius šaltinius ir mokslinių publikacijų duomenų bazes. Aukštojo mokslo institucijos šiame reitinge yra vertinamos pagal reputaciją tarp akademikų. LSMU pagal šį kriterijų pirmauja. Taip pat pagal reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimo rodiklius. Pastarasis rodiklis irgi didesnis LSMU. 

Atsiskaitymų ir mokymosi vykdymo tvarka VU ir LSMU yra bene didžiausias skirtumas tarp šių universitetų. Dažniausiai mokykloje pabaigus vadovėlio skyrių, pavyzdžiui, algebrą, rašomas kontrolinis darbas. Studijuojant mediciną Vilniaus universitete viskas vyksta labai panašiai. Išmokus žmogaus embriologiją laikomas histologijos koliokviumas (universitetinis kontrolinis darbas). Išėjus visus programoje numatytus skyrius laikomas egzaminas. Priklausomai nuo dalyko trukmės, jis gali vykti žiemos (pusmečio pabaigoje) arba vasaros sesijos metu (mokslo metų pabaigoje). Ar koliokviumų įvertinimai yra svarbūs? Taip. Galutinį įvertinimą sudaro sudėtinis balas. Tarkime, histologijos egzamino metu maksimaliai galima surinkti 7 balus. Likę trys balai surenkami koliokviumu metu, kurių, priklausomai nuo disciplinos, gali būti ir 2, ir 10 per metus. Konkrečiu histologijos atveju jų būna apie 10. Sesijų metu laikomi nuo 3 iki 5 egzaminų.

Medicinos studijos Kaune, priešingai nei VU, vyksta ne semestrais, o ciklais. Tuos pačius dalykus, kaip, pavyzdžiui, anatomija, VU medicinos studentai mokosi ilgiau, jie turi surinkti mažiau kreditų tam tikruose dalykuose, o LSMU skirtingų disciplinų mokomasi apie mėnesį. Įgytos žinios vėliau yra siejamos tarpusavyje. Mokymasis ciklais reiškia, jog studentai studijuoja vieną konkretų (pagrindinį) dalyką apie mėnesį. Jo metu, kaip ir Vilniuje, rašomi koliokviumai, o išėjus dalyką, mėnesio gale, laikomas egzaminas. Pavyzdžiui, 2019 m. įstoję I srauto (viso 3) studentai kiekvieną dieną 09.13-11.04 mokėsi žmogaus anatomiją. Baigus anatomijos ciklą rašomas egzaminas. Daugiau to paties dalyko paskaitų, atsiskaitymų ar egzamino nebūna. Dažniausiai egzaminas sudaro apie 50% galutinio pažymio. Greta pagrindinio dalyko kartą per savaitę vyksta kiti (anglų, lotynų kalbos) užsiėmimai. Tuo tarpu Vilniuje besimokantys studentai anatomiją mokosi visus mokslo metus (32 savaites) seminarams, paskaitoms vykstant 2-3 kartus per savaitę. I pusmetį greta anatomijos studentai mokosi specialybės kalbas, genetiką (Kaune I srauto studentai 02.01-02.26), histologiją (Kaune 03.24-04.29), medicinos istoriją, II pusmetį – fiziologiją, biochemiją bei keletą kitų dalykų. Būtent mokymosi vykdymo tvarka yra vienas rimčiausių argumentų, dažniausiai lemiančių būsimų gydytojų studijų vietos pasirinkimą. Daliai studentų priimtinesnis mokymasis ciklais, kita dalis jaučiasi geriau, kai laikomi keletas egzaminų sesijos metu, mokslo metų ar pusmečio pabaigoje. Tada tenka pakartoti visą praeitą medžiagą, kurios mokymasis netruko tik apie mėnesį kaip Kaune. Visgi, tikėtina, jog ateityje šis kriterijus renkantis medicinos studijas nebebus reikšmingas. VU bent iš dalies pereina prie ciklinės mokymosi sistemos. Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 4-6 kurso studentai pradeda ciklinį mokymąsi. Nuo 2021 m. rugsėjo ir 3 kurso medicinos studentai Vilniuje mokosi ciklais. 

Kitas skirtumas tarp universitetų yra internatūros (praktika, atliekama medicinos įstaigoje) trukmė. Jos metu 6 kurso studentai atlieka 4 ciklų praktiką: vaikų ligos, akušerija ir ginekologija, chirurgija, vidaus ligos. Po atliktos programos reformos VU internatūros trukmė prailginta iki vienerių mokslo metų, o LSMU ji išlieka pusės mokslo metų trukmės.

Skirtumų galima rasti ir tarp studijų programų. Vilniuje studijuojantys medicinos studentai nesimoko medicinos fizikos, parazitologijos, aplinkos medicinos, medicinos filosofijos, o profesinė užsienio kalba integruojama mokantis kitus dalykus (modulius). Visi šie dalykai dėstomi Kaune (detalesnę informaciją apie studijų programas galima rasti universitetų internetiniuose puslapiuose).

Kiekvienas pirmo kurso medicinos studentas, gyvenantis ne Vilniuje, turi teisę gauti bendrabutį Saulėtekio al., M. K. Čiurlionio ir Didlaukio gatvėse. Dauguma medicinos studentų yra apgyvendinami M. K. Čiurliono bendrabučių komplekse, esančio 2 minučių atstumu pėsčiomis nuo medicinos fakulteto ir apie 50 minučių atstumu nuo Vilniaus universiteto ligoninės (Santariškių g. 2) keliaujant viešuoju transportu. Mėnesinis mokestis triviečiame kambaryje gyvenant trims asmenims – €44, dviviečiame kambaryje gyvenant vienam asmeniui – €100, o dviems atitinkamai – €50. Bendrabučių, kuriuos suteikia LSMU, kainos beveik vienodos kaip ir Vilniuje. Studentai gyvena bendrabučiuose, esančiuose 9 skirtingose Kauno gatvėse (Dainavos g., Jankaus g., Kudirkos g., Lukšos-Daumanto g. ir kt.). Pirmo kurso medicinos ir odontologijos studentams dauguma užsiėmimų vyksta Kauno klinikų laboratoriniame korpuse.

Be šių skirtumų ar panašumų, kuriuos sąlyginai galima pamatuoti ir palyginti yra keletas aspektų, kurie yra gana subjektyvūs. Profesorių, dėstytojų, universiteto personalo ryšys su studentais ir jų veiksmai sudėtingų laikotarpių metu, pavyzdžiui, užklupus COVID-19 pandemijai. Miestui ir universitetui būdingas kultūrinis gyvenimas ir istorija, praktikos ir tyrimų galimybės, mokslinių draugijų veikla, buvusių studentų atsiliepimai ir kiti. Ar šie kriterijai svarbūs ir kiek jie svarbūs renkantis kur studijuoti – štai kur klausimas.