Atsiminti neįmanoma užmiršti
Vieni efektyviausių mokymosi būdų yra praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu, konspektų rengimas nežiūrint į perskaitytą tekstą ir bandant prisiminti, kiek įmanoma daugiau informacijos bei protarpinis išmoktos informacijos kartojimas. Tai atskleidžia tyrimai, kurių metu buvo lyginami studentų ar mokinių pasiekti rezultatai jiems taikant skirtingus mokymosi būdus.
Viename iš bandymų studentai, padalinti į dvi grupes, buvo testuojami remiantis jiems pateikta tema. Viena grupė pateiktą medžiagą mokėsi taip, kaip tai darytų įprastai. Tikėtina, konspektuodami, perrašinėdami informaciją, skaitydami tekstą kelis kartus, kai kitai grupei studentų išmokus dalį medžiagos kasdien buvo pateikiami testai. Po savaitės visi studentai atliko baigiamąjį egzaminą, sudarytą iš faktų bei konceptų supratimo klausimų. Antrosios grupės rezultatai buvo 15% geresni nei studentų, kurie neatlikinėdavo testų ir mokėsi jiems priimtinu būdu (1).
Kitame iš eksperimentų studentai buvo padalyti į keturias grupes. Pirmajai grupei studentų pateiktą mokslinę medžiagą buvo leista mokytis tik kartą ir tik nustatytą laiko trukmę. Antroji grupė tai mokėsi keturis kartus su nustatytos trukmės pertraukomis. Trečioji grupė studentų skaitydami tekstą turėjo sudaryti minčių žemėlapį. Ketvirtajai studentų grupei perskaičius tekstą buvo užduota prisiminti, kiek įmanoma daugiau perskaitytos informacijos, tada leista perskaityti tekstą dar kartą kartu su užduotimi dar kartą atgaminti, kiek įmanoma daugiau informacijos. Bendras mokymuisi skirtas laikas visoms grupėms buvo vienodas. Galiausiai po savaitės buvo rašomas testas, kurį sudarė faktiniai klausimai, remiantis studentams duota medžiaga ir klausimai, tikrinantys informacijos supratimą. Be to, studentai turėjo pateikti spėjimą apie savo testo balą. Rezultatai rodo, jog 4 grupės studentai, taikę aktyvų mokymosi metodą, tai yra įgytų žinių tikrinimą, atgaminimą, pasiekė geriausią rezultatą, nors tikėjosi prasčiausio, lyginant su kitų grupių studentais. Tai dar kartą įrodo, jog intuicija dažnai būna klaidinga ir tie mokymosi metodai, kurie atrodo yra efektyvūs, tokie nėra (2).
Viename iš atliktų eksperimentų Purdeu universitete (JAV) 96 studentai buvo suskirstyti į 4 grupes. Jiems buvo pateikta išmokti 100 suahilių-anglų žodžių porų. Pirmajai grupei leista žodžių poras mokytis tik kartą, antroji grupė studentų išmoktus žodžius pakartojo vieną kartą prieš galutinį testą. Trečioji grupė studentų žodžius kartojo tris kartus su labai trumpais poilsio intervalais, kai žodis pakartojamas netrukus, o ketvirtoji grupė žodžius kartojo taip pat kaip trečioji tik intervalai tarp pasikartojančių žodžių buvo ilgesni. Bendras mokymuisi skirtas laikas buvo vienodas. 4 grupės studentai iki beveik 80% visų galutinio testo žodžių atsakė teisingai, kai pirmosios grupės tik 1%, o antrosios ir trečiosios teisingai atsakytų žodžių kiekis nesiekė 30% (3). Šis tyrimas tik dar kartą įrodo protarpinio kartojimo naudą.
15 faktų apie fizinės veiklos ir miego įtaką atminčiai (4), (5)
● Fizinio darbo metu raumenys išskiria miokinus – mažus baltymus ar proteoglikanus – kurie aktyvina hipokampo, smegenų dalies, atsakingos už ilgalaikės atminties saugojimą ir atgaminimą, veiklą.
● Miokinai sugeba pereiti smegenų-kraujo barjerą, kurį sudaro astrocitai, endoteliocitai ir jų pamatinė membrana. Nustatyta, jog miokinai aktyvina neurotrofinių faktorių gamybą. Pastarieji skatina neurogenezę – nervinių ląstelių formavimąsi, augimą ir brendimą.
● Fizinė veikla didina FNDC5 geno raišką, kas lemia neurotrofinių faktorių padidėjimą smegenyse.
● Įrodyta, jog miokino prototipo IL-6 kiekis serume didėja fizinės veiklos metu bei gali prisidėti prie alkio slopinimo.
● Fizinė veikla didina fermento kinenino aminotransferazės aktyvumą. Šis fermentas atsakingas už neuroprotekcinės kinurino rūgšties pusiausvyros palaikymą, tokiu būdu slopinami depresijai būdingi simptomai.
● Miegas po intensyvaus mokymosi apsaugo naują informaciją nuo greito jos užmiršimo bei lemia efektyvesnę informacijos konsolidaciją.
● Faktinės informacijos konsolidacija intensyviausiai vyksta ankstyvojo nakties miego lėtosios fazės metu (NREM). Kuo gilesnis NREM miegas, tuo daugiau informacijos atsimenama kitą dieną.
● Net pietų miegas, trunkantis apie dvidešimt minučių gali stiprinti atmintį – konsoliduoti informaciją, jei tik jo metu yra pakankamai NREM miego.
● Tyrimai rodo, jog studentų, neišlaikiusių egzamino, bet miegojusių bent 8 valadas prieš jį ir tarp neišlaikiusių, bet miegojusių mažiau nei 2 valandas pasiekti rezultatai beveik vienodi.
● Miego trūkumas neigiamai veikia hipokampo ląstelėse esančių genų raišką.
● Neišsimiegoję mokiniai, studentai, darbuotojai yra neproduktyvūs, dėl to per metus JAV praranda 411 milijardų dolerių, Japonija – 138, Vokietija – 60. Tyrimai rodo, jog miego trūkumas lemia lėtesnį darbo tempą, užduočių sprendimą, dažnesnį klaidų darymą.
● NASA atliktas tyrimas rodo, jog 26 min. pietų poilsio pertrauka darbuotojų užduočių atlikimą pagerina 36%, o budrumą iki 50%.
● Longitudinaliniai tyrimai su 5000 Japonijos moksleivių atskleidė, jog ilgesnis bendro miego laikas stipriai koreliuoja su aukštesniu IQ rodikliu.
● Vėlesnė pamokų pradžia lemia didesnį pamokų lankomumą, aukštesnius įvertinimus, mažina psichologinių ligų riziką.
● Alkoholio vartojimas stabdo informacijos konsolidaciją veikdamas paradoksinio miego fazę (REM).
Įrodymais pagrįstas mokymasis
Niekas nemoko, kaip reikėtų mokytis. Dažnas žmogus mokosi taip, kaip intuityviai mano yra teisinga. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, asmenų mokymosi būdai, paremti patirtimi, subjektyviu požiūriu, dažniausiai būna neefektyvūs. Kas gi yra efektyvus mokymasis?
Parkinsono dėsnis. Pareto principas. Produktyvumas.
1955 m. S. N. Parkinsonas žurnale The Economist publikavo straipsnį, kuriame suformulavo dėsnį, aktualų ligi šiol. Remdamasis stebėjimais istorikas teigė, jog bet koks darbas išauga tokia apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti skirtą laiką.
Intelekto koeficientas (IQ) ir sėkmė gyvenime
Intelekto koeficientas (IQ) – rodiklis, kuris nurodo asmens intelektinių gebėjimų lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu. Jis nenurodo asmens kūrybiškumo, atsiskleidžiančio, kaip sėkmingai asmuo reaguoja į naujas situacijas ir kuria naujas idėjas.