Neuromitai Švietime - kas jie?

Kurie iš pateiktų teiginių yra teisingi?

1. Žmogus paprastai naudoja tik apie 10% savo smegenų.

2. Mokiniai mokosi geriau ir pasiekia aukštesnių mokymosi rezultatų, kai informacija pateikiama tam tikru mokymosi stiliumi (pavyzdžiui, vizualiniu, garsiniu arba kinesteziniu).

3. Trumpai trunkantys koordinaciniai pratimai gali pagerinti kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio funkcijų integraciją.

4. Laikotarpis iki 3 metų amžiaus yra kritinis vaiko raidai. Jo metu įvyksta didžioji dalis smegenų vystymosi, vėliau žmogaus raida yra iš esmės fiksuota.

5. Smegenų pusrutulio dominavimas (kairiojo ar dešiniojo) tarp besimokančiųjų gali padėti paaiškinti individualius jų skirtumus.

6. Vaikai yra mažiau dėmesingi po saldžių gėrimų ir užkandžių.

7. Jei žmogus išgeria mažiau nei 6-8 stiklines vandens per dieną, tai gali lemti sumažėjusį smegenų tūrį.

8. Mokymosi problemos, susijusios su sutrikusia smegenų funkcine raida, negali būti ištaisytos pasitelkiant ugdymą.

Teisingas atsakymas: nė vienas iš teiginių nėra teisingas. Tai neuromitai.

Jau keletą dešimtmečių mokyklose gajūs mitai apie smegenis – neuromitai – dažnai naudojami siekiant pateisinti neveiksmingus mokymo metodus. Daugelis šių mitų yra ne kas kitą kaip iškraipyti moksliniai faktai.

Bene populiariausias mitas yra tas, kad mokinys efektyviausiai mokosi tada, kai yra mokomas jo pageidaujamu mokymosi stiliumi. Tiesa ta, kad pedagoginės literatūros apžvalgos ir tyrimai nepatvirtina tokio požiūrio į mokymą. Daug svarbiau tai, kad būtent informacijos pateikimas įvairiais būdais gali padėti sėkmingiau mokytis. Kitaip tariant, įvairovė – tai, kas yra svarbu.

Nors 6-8 stiklinės vandens per dieną yra ginčytina ir mitais apipinta rekomendacija ir nėra jokių įrodymų, kad jos nesilaikančių moksleivių rezultatai būtų prastesni, tačiau tyrimai rodo, kad dehidratacija gali turėti įtakos kognityvinėms moksleivių funkcijoms. Ši išvada gali padėti paaiškinti, kodėl daugiau nei ketvirtadalis tyrime dalyvavusių Jungtinės Karalystės mokytojų manė, kad nesilaikant šios normos jų smegenys susitrauks.

Neurologinės raidos tyrimai iki šiol menkai patvirtino idėją, kad tik ankstyvoji vaikystė gali būti laikoma ypatingu ir ypač svarbiu mokymosi laikotarpiu. Nei neurologiniai, nei edukologiniai tyrimai nesuteikia žinių apie tikslų amžių, kai investicija į švietimą duoda didžiausią grąžą.

Tyrimų duomenimis egzistuoja tam tikras auksinis viduriukas, kai kalbama apie efektyvų mokymąsi. Tai reiškia, kad geriausiai mokomės tada, kai mums metamas iššūkis suvokti ką nors, kas yra už mūsų turimų žinių ribų. Kai iššūkis per paprastas, nieko naujo neišmokstame, lygiai taip pat neefektyvu, kai iššūkis toks sunkus, kad jo visiškai nesugebame įveikti arba pasiduodame. Taigi, kur yra tas aukso viduriukas? Tyrimo, kuris bus paskelbtas žurnale „Nature Communications”, rezultatai rodo, kad mokymasis optimizuojamas labiausiai, kai nepavyksta atsakyti teisingai 15% atvejų. Kitaip tariant, tai yra tada, kai teisingas atsakymas pasirenkamas 85% atvejų.